BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Of Time We Lost and Found Out in the Rain

https://www.youtube.com/watch?v=1WYDw2lakRo

Įkvepi oro ir supranti, kad dabar vasara. Metas, kai iš žydinčių augalų žydėjimo išauga kažkas tikro. Transformacija kažkokia tais. Ir tai privertė mane susimąstyti. Kai tau 26 norom, nenorom pajunti, kad ta visiškai tikra jaunystė po truputėli trauksis į šalį jau greitu metu ir pradedi analizuoti ką tai reiškia. Jau dabar puikiai matau skirtumus tos brandos. Nebeesu toks lankstus, toks kūdas, todėl lengvas, todėl nebebėgioju taip dažnai kaip tą darydavau ankščiau. Dabar atsirado fizinės jėgos, kas man būnant 18 nebuvo mano privalumas, tapau ir protingesnis. Bet tai natūralūs ir neišvengiami dalykai. Kokie tie genai jau pakliuvo, tokiu ir turėti tapti. Bet yra ir kitų dalykų, kurie gali ir niekada neatsitikti, bet tarkim atsitinka. Regėjimas mano jau nuo studijų laikų sumenkęs ir aš jau kuris laikas laviruoju tarp akinių poreikio, bet apseinu dar be jų, tiesa užtad dažnai mąstau jog taip, kaip mačiau kadaise jau nebematysiu. Kartais suskausta kelius, nugarą, o savo aplinkoje matant vyresnius žmones, kurie jau stipriai skundžiasi nugaros skausmais imi galvoti, kad reikia save pasaugoti. Kad tie menki skausmai neužsitęstų. O kas jeigu užsitęstų? Jeigu nebebūtų išeities? Tada prisitaikytum. Tas mane labiausiai ir nustebino. Žiūriu į valkataujantį katiną, kuris prie mūsų namų ateina paieškoti maisto su žvairą akmi ir iš tiesų jis nekreipia dėmesio į tai, kad jo akis sužeista ir kažin ką ir kiek jis su ja mato. Gyvenimas jo prastas, bet jis tiesiog jį gyvena iki tol kol mirs. Panašiai yra tiems žmonėms, kuriems skauda nugarą. Jie tiesiog eina į priekį. Ir tai stipri galia. Kartais net ir žalinga. Yra tokių situacijų, kurias dar galima pakeisti, bet žmonės susitaiko su ta negera padėtimi ir gyvena joje. Ir taip būna labai dažnai.

Kartais būna gerų pavyzdžių. Mano kaime vienas kiek virš 30 metų vyras svėrė 190kg. Aišku atrodė jis prastai, mažai kur beišeidavo. Bet pradėjo vaikščioti. Kaip pats sakė, pradėjo vaikščioti laiptais, vėliau pradėjo vaikščioti gatvėmis. Tada nuo kaimo iki kaimo. Ir taip jis numetė 50kg. Ir tiesą sakant gan greitai. Todėl kaimo kelios bobulytės pradėjo vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Jos irgi nieko daug gyvenime neveikia, tad gali vaikščioti. Dabar tas daug svorio numetęs žmogus jaučiasi puikiai ir trokšta sverti 100kg Jo ūgiui tai pakankamai geras svoris būtų. Tačiau jis šlubas. Gauna invalidumą, todėl niekur nedirba ir neriekia jam į darbą. Tad jis gali vaikščioti. O vat tiems žmonėms kurie dirba ir dirba intensyviai tokie vaikščiojimai būtų sudėtingesni. Ir taip būna daugelyje gyvenimo sričių. Vis kažkas kažkur nesusiderina…

O aš pasiilgau tavęs… Norėčiau turėti daugiau laiko tau. Norėčiau jį visą skirti tau…

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą